Pirmąjį 2021 m. ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo beveik trečdaliu arba iki 8,7 teravatvalandės (TWh) dujų, kai tuo pačiu metu pernai šalies dujų poreikis buvo 6,8 TWh dujų. Reikšmingai išaugusį vartojimą lėmė šalta žiema, padidinusi dujų paklausą šilumos ir elektros gamybos sektoriuose.
Dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenys rodo, kad iš esmės visas pirmąjį metų ketvirtį į Lietuvą patekęs dujų kiekis buvo skirtas Lietuvos poreikiams, nevertinant dujų tranzito į Karaliaučiaus sritį.
Itin dideli dujų srautai pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos dujų sistemą pasiekė iš Latvijos, daugiausia iš Inčukalnio dujų saugyklos. Sausio-kovo mėnesiais per Lietuvos-Latvijos dujų sistemų sujungimo tašką į Lietuvą transportuotas dujų kiekis buvo didžiausias istorijoje ir sudarė 2,4 TWh, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu per šį tašką buvo perduota 1 TWh.
„Pasinaudodami gerai išvystyta Lietuvos dujų infrastruktūra ir palankiomis dujų kainomis rinkoje 2020 metų šiltąjį sezoną dujų tiekėjai transportavo įspūdingus dujų kiekius Latvijos kryptimi. Tuomet didžioji dalis dujų, atplukdytų laivais į Klaipėdos SGD terminalą, iškeliavo saugojimui į Latvijos Inčukalnio dujų saugyklą. Šią žiemą, paspaudus šalčiui ir padidėjus dujų poreikiui, rinkos dalyviai ėmėsi aktyvių veiksmų „parsisiunčiant“ dujas iš saugyklos, kuri vasarą buvo pilnai užpildyta“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Visus tris pirmuosius metų mėnesius besilaikiusi žema oro temperatūra didino dujų paklausą šilumos sektoriuje. Miestus šiluma aprūpinančios įmonės, neribodamos savo klientų poreikių, užsakinėjo dvigubai daugiau dujų, nei buvo suplanavę. Šildymo pikų metu šilumos tinklai įprastai naudojamą biokurą reikšmingai papildė gamtinėmis dujomis, įjungdami dujinius katilus.
Augant elektros poreikiui, didžiausias šalies elektros energijos gamybos kompleksas Elektrėnuose taip pat didino gamybos iš dujų apimtis lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.
Iš Klaipėdos SGD terminalo pirmąjį ketvirtį buvo patiekta 3,9 TWh dujų arba 44 proc., iš Latvijos 27 proc., o iš Baltarusijos – 29 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams.