Biodujos – atsinaujinančio kuro rūšis. Biodujos, gaminamos iš maisto atliekų, mėšlo ar žemės ūkio atliekų, yra žiedinės ekonomikos dalis ir laikoma viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių, aktyviai plėtojama daugelyje Europos valstybių. Biodujos gaminamos iš biologiškai skaidžių atliekų, kurių didelė dalis iki šiol kaupiama sąvartynuose. Čia joms pūvant išsiskiria ne tik CO2, bet ir metano dujos, ardančios ozono sluoksnį, spartinančios klimato kaitą. Naudojant biodujų gamybos įrenginius užkertamas kelias šioms dujoms patekti į aplinką ir sukuriama atsinaujinanti energija – švari elektra ir šiluma, kuras transporto priemonėms.
Biodujas sudaro nuo 45 iki 75 proc. metano, o likusią dalį sudaro pagrinde CO2 su kitomis priemaišomis. Išvalius biodujas iki gamtinių dujų kokybės (<95 proc. metano) – biometano, jas galima naudoti kaip gamtinių dujų pakaitalą ir patiekti į dujų transportavimo tinklus. Europos Komisijos paskelbtame REPowerEU plane biometanui numatytas svarbus vaidmuo siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro taip pat siekiant ženklių energijos kainų svyravimo. Plane siekiama, kad ES 2030 m. būtų pagaminama 35 mlrd. m3 biometano per metus.
Lietuvoje taip pat sparčiai auga susidomėjimas investuoti į biometano gamybą. Stambios pramonės įmonės ir nauji rinkos dalyviai aktyviai nagrinėja galimybes įrengti biometano jėgaines, prijungti jas prie dujų perdavimo sistemos ir pagamintą biometaną tiekti vietos bei užsienio rinkai, dalyvaujant žaliųjų dujų kilmės garantijų prekyboje. Biometano integracija į bendrą energetikos sistemą dabar yra svarbiausias Europos valstybių energetikos tikslas, todėl tai – didelė ateities galimybė ir „Amber Grid“ klientams.
Lietuvos biometano sektoriaus vystymosi potencialą sustiprina 2021 m. patvirtintas Alternatyvių degalų įstatymas. Jame numatyta, kad 2030 m. transporto sektoriuje bus naudojama 15 proc. atsinaujinančios energijos išteklių: didinama transporto elektrifikacija, skatinamas iš biomasės gaminamų dujinių degalų ir vandenilio dujų naudojimas, didinami biodegalų įmaišymo reikalavimai. Tai paskatins investuotojus statyti biometano jėgaines, jungti jas prie dujų perdavimo tinklo ir gaminti žaliąją energiją.
Biometano gamyklai prijungti prie dujų perdavimo sistemos, gali prireikti nutiesti papildomą dujotiekio atkarpą nuo tinklo iki gamybos įrenginio. Taip pat svarbu pasirūpinti žemės sklypu bei gauti gyventojų sutikimą statyti naują energijos gamybos įrenginį ir reikiamą infrastruktūrą visuose žemės sklypuose tarp biodujų gamyklos ir dujų perdavimo sistemos.
Esame suinteresuoti plėtra Lietuvoje biodujų, kitos gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos, todėl, jei planuojate vystyti tokį biometano verslą, kviečiame pasikonsultuoti su mumis.
Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų perdavimo sistemos
Nustatytus reikalavimus atitinkantis biometanas gali būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo sistemą arba skirstymo sistemas.
Lietuvoje esanti dujų perdavimo sistema pateikta žemėlapyje:
Dujų perdavimo sistema yra magistralinių dujotiekių vamzdynas, nutiestas tarp miestų ir gyvenviečių. Dujų slėgis perdavimo sistemoje yra iki 54 barų (barg).
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ konsultuoja visais įrenginių prijungimo prie perdavimo sistemos klausimais, susijusiais su:
- prašymų pateikimu
- prijungimo sąlygomis
- prijungimo sutartimis
- prijungimo projektavimu
- rangos darbų vykdymu.
Detali informacija apie šalyje išvystytą dujų perdavimo sistemą – nutiestus vamzdynus ir sistemos objektus bei šalia esančius žemės sklypus pateikta internetinių žemėlapių duomenų bazėje
REGIA.
Dujų skirstymo sistemos yra miestuose, kur naudojamos gamtinės dujos. Visais įrenginių prijungimo prie skirstymo sistemos klausimais konsultuoja „Energijos skirstymo operatorius“. Dujų slėgis skirstymo sistemose yra iki 16 barų (barg).
Ką reikia žinoti, ruošiantis biodujų gamyklą prijungti prie dujų perdavimo sistemos?
- Teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybos ir žemėtvarkos procesus gali būti nustatyti apribojimai biodujų gamybos įrenginių statybos vietai. Todėl svarbu aptarti biodujų gamyklos statybos galimybę ne tik su PSO, bet ir su specializuotomis projektavimo organizacijomis.
- Gaminamų biodujų, kurios gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos sudėtis privalo atitikti Gamtinių dujų kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1-254 redakcija).
- Būtina laikytis Gamtinių dujų kokybės reikalavimų. Biodujų gamintojas, atsižvelgdamas į Gamtinių dujų kokybės reikalavimus, gali prašyti PSO patikslinti priimamų į perdavimo sistemą biodujų sudėtį. Galima teikti prašymą padidinti deguonies (O2) ribinę vertę iki 0,5 molio procentų, ir/ar vandenilio (H2) – iki 2 molio procentų. Šiuo atveju PSO vertins biodujų įrenginio prijungimo prie perdavimo sistemos vietoje konkrečius perdavimo sistemos techninės saugos kriterijus bei atitikimą apskaitos standartų reikalavimams. PSO pagal minėtus kriterijus ir reikalavimus gali nustatyti apribojimus prijungimo prie perdavimo sistemos sąlygose. Paprastai PSO vertina dujų sudėties pasikeitimo įtaką Latvijos, Rusijos, Lenkijos perdavimo sistemoms ir Lietuvos perdavimo sistemos naudotojams.
Jūs galite prijungti biodujų gamyklą prie dujų perdavimo sistemos. Svarbiausi žingsniai:
- Biodujų gamybos įrenginio savininkas pasirenka ir su PSO suderina prijungimo prie dujų perdavimo sistemos tašką iki kurio PSO pastato prijungimui reikalingą magistralinio dujotiekio atšaką. Savininkas sumoka PSO prijungimo įmoką – dujotiekio atšakos statybos ir susijusių išlaidų kainą.
- Rekomenduojame prijungimo tašką pasirinkti kuo arčiau magistralinio dujotiekio. Būtina įvertinti, kad išilgai dujotiekio yra 25 metrų pločio apsaugos zona, kurioje ribojami statybos darbai. Tiesiant ilgą prijungimui reikalingą atkarpą didėja prijungimo įmoka.
- Prijungimui reikalingoje dujotiekio atkarpoje PSO įrengia uždaromąjį įtaisą, kurį, esant poreikiui, nuotoliniu būdu gali uždaryti arba atidaryti iš savo sistemos valdymo centro. Uždarymo įtaiso darbui reikalinga elektros energija. Kuo didesniu atstumu reikia tiesti elektros skirstymo liniją, tuo labiau didėja prijungimo įmoka.
- Privažiavimui prie uždaromo įtaiso turi būti įrengtas kelias (pvz. gruntkelis). Jei reikalinga įrengti ilgą privažiavimo kelią, tai gali turėti įtakos prijungimo įmokai.
- Planuojant tiesti biodujų gamyklos prijungimo prie dujų perdavimo sistemos atkarpą, nerekomenduojame jos tiesti per mišką, šalia gyvenamųjų teritorijų, kertant daugelį privačių sklypų. Tai ilgina projektavimo laiką, kelia gyventojų nepasitenkinimą ir didina prijungimo įmoką.
- Tiesiant prijungimui reikalingą atkarpą ne visada įmanoma parinkti trumpiausią trasą, nes būtina atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus: atstumus iki pastatų, kelių, elektros linijų ir pan.
- Rekomenduojame renkantis biodujų gamybos įrenginio statybos ir prijungimo vietą atsižvelgti į konkrečias vietos sąlygas: dirvožemį, gruntą, reljefą, sklypo dydį, kelių būklę, vietinę infrastruktūrą, plėtros perspektyvą ir socialinį įrenginio poveikį, t.y. triukšmą, kvapus, vizualinę taršą.
Preliminarūs prijungimo įkainiai
„Amber Grid“, atlikusi rinkos analizę, ir remdamasi faktiškai atiliktų darbų sąmatomis, identifikavo preliminarius biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos įkainius (be PVM). Prijungimo įmokoje įvertinti šie drabai (paslaugos):
- Statinio techninio darbo projekto parengimas;
- Projekto vykdymo priežiūra ir reikiamų pakeitimų techniniame darbo projekte atlikimas statybos rangos darbų metu;
- Medžiagų ir įrangos tiekimas;
- Bendrieji statybos darbai;
- Dujų technologinės įrangos, vamzdyno demontavimo-montavimo, bandymo bei prijungimo prie veikiančio dujotiekio darbai;
- Telemetrijos (SCADA) įrengimo darbai;
- Elektrotechnikos (elektros, apsauginio įžeminimo sistemų įrengimas) darbai;
- Pasyvios apsaugos nuo korozijos, dujotiekio perizoliavimo darbai;
- Sklypo tvarkymo darbai. Visi būtini kitos inžinerinės infrastruktūros įrengimo/pertvarkymo/atstatymo darbai;
- Prijungimo darbai;
- Kiti darbai ir paslaugos (geodezija, geologija, vamzdyno atšurfavimas, statybvietės įrengimas ir išlaikymas, dokumentacijos sutvarkymas ir statybos užbaigimo akto gavimas/ deklaracijos);
| Prijungimo būdas |
Tiesiamos dujotiekio atšakos Ilgis, m |
| 20 |
30 |
50 |
80 |
90 |
100 |
200 |
|
Prijungimo prie vienos* magistralinio dujotiekio gijos kaina, tūkst. Eur be PVM
|
115,0
|
130,0
|
160,0
|
210,0
|
225,0
|
240,0
|
400,0
|
|
Prijungimo prie dviejų magistralinių dujotiekių gijų kaina, tūkst. Eur be PVM
|
142,5
|
157,5
|
187,5
|
237,5
|
252,5
|
267,5
|
427,5
|
* šiuo atveju būtų didesnė dujų srauto nutraukimo tikimybė, nei jungiant prie dviejų gijų
Nurodyti indikaciniai prijungimo įkainiai yra preliminarūs ir neįpareigojantys. Gavus biometano gamintojo prašymą prijungti biometano gamybos įrenginį prie gamtinių dujų perdavimo sistemos, kai biodujų gamintojas pageidauja, jog visus su biodujų įmonės įrenginių prijungimu susijusius darbus perdavimo sistemoje organizuotų ir atliktų „Amber Grid“, preliminari prijungimo įmoka bus tikslinama įvertinus kiekvieną atvejį individualiai. Tiksli biometano gamybos įrenginių prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos kaina paaiškės tik atlikus viešuosius pirkimus ir pasirašius sutartį su konkursą laimėjusiu rangovu.
Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 32 str. pakeitimais (XIV-1169 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimai), kurie įsigaliojo nuo 2022 m. lapkričio 1 d., biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turės teisę projektuoti ir (ar) statyti (įrengti) ir atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
- Su preliminariomis prijungimo sąlygomis galite susipažinti čia.
- Prašymą prijungti naujos dujų įmonės objektą (naują gamtinių dujų sistemą, tiesioginį vamzdyną, SGD terminalo jungtį ar biodujų gamybos įrenginį) prie perdavimo sistemos galite atsisiųsti iš čia.
Maksimalūs skaičiuotini dujotiekio atšakos pajėgumai
Maksimalūs dujų įleidimo į perdavimo sistemą pajėgumai (hidrauliniuose skaičiavimuose naudojamas terminas – debitas) yra išreikšti m3/h ir priklauso nuo naujos dujų sistemos savininko įrengtos apskaitos sistemos, dujų kompresoriaus bei dujotiekio atšakos techninių ypatybių (diametro, ilgio, alkūnių skaičiaus ir pan.).
Atkreiptinas dėmesys, kad maksimalus perteklinis dujų slėgis Prijungimo taške – 54 bar. Naujos dujų sistemos savininkas per vamzdyno atšaką nuo biodujų gamybos įrenginio turi pateikti dujas didesniu slėgiu negu yra Prijungimo taške.
Lentelėje pateikiama indikatyvi neįpareigojanti informacija apie maksimalius skaičiuotinus techninius pajėgumus (debitus) - (m3/h) esant skirtingiems vamzdyno diametrams ir tam tikram dujotiekio atšakos ilgiui, perskaičiuojant į normines sąlygas, kai dujų slėgis 1,01325 barų ir dujų temperatūra 0oC:
| Vamzdyno atšakos diametras, mm |
Dujotiekio atšakos ilgis, m |
Vamzdyno atšakos maksimalus debitas kai slėgis Prijungimo taške 25,2 bar*, m3/h |
Vamzdyno atšakos maksimalus debitas kai slėgis Prijungimo taške 54 bar**, m3/h |
|
DN 50
|
100
|
1 295
|
1 957
|
|
DN 80
|
100
|
4 449
|
6 715
|
|
DN 100
|
100
|
7 981
|
12 042
|
* - Orientacinis debitas esant neidealioms sąlygoms. Faktinis debitas priklauso nuo dujotiekio atšakos geometrijos (kreivių, alkūnių), šiurkštumo, faktinio slėgio sistemoje.
** - Orientacinis debitas esant idealioms sąlygoms. Faktinis debitas priklauso nuo dujotiekio atšakos geometrijos (kreivių, alkūnių), šiurkštumo, faktinio slėgio sistemoje.
