Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) prie Europos Komisijos, Lietuvos ir Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sutartį dėl Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimo projekto statybos darbų finansavimo. Bendros investicijos šiam projektui sudarys 10,2 mln. eurų.
Lietuvos investicijos į šį projektą sieks 4,7 mln. eurų. Lietuvos–Latvijos jungties padidinimo statybų etapui Europos Komisija skyrė ES paramą pagal Infrastruktūrų tinklų priemonę (CEF) – iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, t.y. Lietuvos daliai tai sudarys iki 2,1 mln. eurų.
„Regioninės dujų rinkos plėtros ir būsimos jungties su Lenkija kontekste geriau sistemos naudotojų poreikius atitinkanti dujų perdavimo infrastruktūra tarp Lietuvos ir Latvijos yra itin reikšmingas bendros regiono dujų sistemos elementas. Tai akivaizdžiai parodė palanki šių metų situacija: dujų perdavimo apimtys iš Lietuvos į Latviją buvo daugiau kaip 2,5 karto didesnės nei pernai. Tai lėmė Klaipėdos SGD terminalo kuriama vertė ir sinergija su Inčukalnio požemine dujų saugykla, pasiūliusia rinkos dalyviams lankstesnes paslaugas, o dujų vartotojams palankias dujų kainas“, – sakė laikinasis „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Įgyvendinus projektą iki 2023 m. pabaigos, padidėję dujų perdavimo pajėgumai tarp Lietuvos ir Latvijos bus itin vertingi ir dėl tuomet jau veiksiančios GIPL jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos teikiamų privalumų dujų rinkai.
„Visam Baltijos regionui ir Suomijai aktualus projektas daro įtaką keliems dabar vystomiems gamtinių dujų infrastruktūros projektams. Tai tik įrodo, kad gamtinių dujų infrastruktūros plėtra nesibaigia ties vienos šalies sienomis. Atvirkščiai - didžiausią gamtinių dujų infrastruktūros pagerinimą galima pasiekti, kai tarptautiniai projektai planuojami iš eilės ir yra tarpusavyje integruoti. Tokiu atveju maksimalią naudą gauna ir gamtinių dujų sistemos vartotojai. Pagerintas Latvijos ir Lietuvos tinklų sujungimas turės įtakos Inčukalnio požeminei dujų saugyklai, Klaipėdos SGD terminalui, būsimos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos eksploatacijai, taip pat bendrajai gamtinių dujų rinkai. Projekto tikslas – padidinti Latvijos ir Lietuvos sujungimo pajėgumus vidutiniškai 70–80 proc., patobulinant esamą infrastruktūrą“, – sakė Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ valdybos pirmininkė Zane Kotane.
Lietuvos–Latvijos jungties praplėtimas yra trečias europinės svarbos, bendrojo intereso projektas, įskaitant dujotiekio Klaipėda–Kiemėnai pajėgumų padidinimo projektą ir dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektą, kurių įgyvendinime dalyvauja „Amber Grid“.
2018 m. atlikta dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimo projekto galimybių studija ir kaštų-naudos analizė parodė, kad regiono dujų rinkos poreikio ir dujų tiekimo saugumo užtikrinimui, po to, kai bus nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos ir tarp Lenkijos ir Lietuvos, bus reikalingi didesni pajėgumai. Estiją ir Suomiją jungianti naujoji dujotiekių jungtis „Balticconnector“ veiklą pradeda 2020 m. sausio 1 d.
Projekto metu Lietuvos pusėje numatoma padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumus ir pertvarkyti dujotiekį prie Panevėžio kompresorių stoties, o Latvijoje – vykdyti darbus pertvarkant magistralinį dujotiekį, kad būtų galima padidinti maksimalų darbinį slėgį nuo 40 iki 50 barų. Investicijos padidins dujų jungties pajėgumus iki 130,47 GWh per parą Latvijos kryptimi (dabar yra 67,6 GWh per parą) ir iki 119,5 GWh per parą Lietuvos kryptimi (dabar yra 65,1 GWh per parą). Artimiausiu metu bus skelbiami viešieji pirkimai projektavimo darbams Lietuvos teritorijoje atlikti. Statybos darbų pirkimai preliminariai planuojami 2021 metų antroje pusėje.
Projektą įgyvendina Lietuvos perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su Latvijos operatoriumi „Conexus Baltic Grid“.
